Šį šeštadienį prie egzaminų užduočių sės būsimieji biologai, medikai ir biotechnologijų specialistai. Šiemet biologijos valstybinį egzaminą pasirinko laikyti 6 805 abiturientai – penktadaliu mažiau, palyginti su pastaraisiais keleriais metais. Pedagogų teigimu, taip yra todėl, kad sumažėjo pačių Lietuvos abiturientų skaičius. Nepaisant to, edukologijos specialistai sako, kad šalyje ypač pastebimas genetikos, bioinžinerijos ir biotechnologijos mokslų populiarumas, o pastarosios potencialas – ypač platus.
Naujasis biotechnologijų aukso amžius
Tarp pernai geriausiai biologijos egzaminą išlaikiusius abiturientus išugdžiusių pedagogų – Kauno LSMU gimnazijos biologijos mokytoja Rita Kareckienė. Pasak jos, biologijos, kaip ir kitų gamtos mokslų, ugdymo sėkmė labai priklauso nuo mokiniams suteikiamų galimybių teorines žinias pritaikyti praktikoje ir atliekant tyrimus. Todėl Kauno LSMU gimnazijoje veikia biotechnologijų laboratorija, teikianti galimybę mokiniams daryti įvairius biotechnologijų eksperimentus. Taip mokiniai kartu lavina ir kūrybines galias.
„Nors egzamino programoje biotechnologijų klausimų nėra daug, tačiau tai, kad vaikai gilinasi, turi praktinių pamokų, padeda jiems geriau suvokti teorines žinias ir jas taikyti priimant sprendimus“, – teigia R. Kareckienė.
Pasak jos kolegės, LSMU gimnazijos biologijos mokytojos Elenos Juotkienės, biotechnologijų pamokose mokiniai yra tyrėjai, nes turi nuosekliai dirbti ir patys formuluoti hipotezes. Biotechnologijos mokymasis glaudžiai susijęs su tiriamąja veikla laboratorijoje – dirbama su įvairiais mokymo šaltiniais, šalia tradicinių mokomųjų priemonių naudojama garso ir vaizdo medžiaga, internetas, mokslo darbai, kompiuterinės mokomosios programos ir kt. Pasak mokytojos, neturėdami biologijos pagrindų vaikai sunkiai suprastų per biotechnologijas tiriamus procesus. Ir atvirkščiai, tai, ką sužino teoriškai, jie gali išbandyti, pačiupinėti, tirti praktiškai per biotechnologijų pamokas.
Egzaminą renkasi pagal būsimą specialybę
Daugiau nei 20-ies metų pedagoginio darbo patirtį turinti Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė Inga Viltrakienė sako pastebinti susidomėjimą biologija tarp ypač motyvuotų ir profesinę ateitį su ja siejančių moksleivių.
„Šiuolaikinius moksleivius galima būtų suskirstyti į dvi grupes. Pirmieji – motyvuoti ir jau žinantys, kad jiems prireiks biologijos egzamino renkantis medicinos, biochemijos ar biofizikos studijas. Kita mokinių dalis – tie, kuriems tiesiog reikia laikyti egzaminus ir jie renkasi per daug nemąstydami. Jei moksleiviai išsikels sau tikslą, juo tikės ir sieks gero rezultato – tai bus pati didžiausia motyvacija, nulemsianti ir profesinę sėkmę“, – neabejoja biologijos mokytoja I. Viltrakienė.
Pasak mokytojos, biologijos egzaminą moksleiviai dažniausiai renkasi planuodami tikslingai stoti į konkrečias studijų programas. Viena iš šeštadienį laikančiųjų valstybinį biologijos egzaminą, Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos abiturientė Olivija Mašalo, šį dalyką taip pat pasirinko siedama jį su ateities planais.
„Biologijos pamokos man visada patiko, todėl rinkausi ir egzaminą. Baigusi mokyklą planuoju studijuoti kineziterapiją arba sporto mediciną, nes esu sportininkė ir tuo domiuosi. Besimokydama egzaminui įsigijau visus pasiruošimui skirtus leidinius, sprendžiau skaitmeninius testus, taip pat daug laiko skyriau individualiam darbui su korepetitore. Ji ne tik padėjo pasikartoti žinias, tačiau konsultacijų metu prašė manęs įvardyti, kaip aš galvoju, kai ieškau sprendimo, nes biologijoje svarbus ne tik galutinis atsakymas, bet ir iki jo atvedanti logika“, – teigia O. Mašalo, greta mokslų sportuojanti nacionalinėje fechtavimo rinktinėje.
Iššūkis – ankstyva egzamino data
Biologijos egzamino programa nesikeičia jau beveik dešimtmetį, tačiau tiek mokiniams, tiek mokytojams vis tiek kelia iššūkių. R. Kareckienė atskleidžia, kad šiais metais laukiantis iššūkis – ankstesnė nei įprastai biologijos egzamino data.
„Šiais metais biologijos egzaminui buvo parinktas labai nedėkingas laikas – iškart po paskutiniojo skambučio, iki kurio dar vyksta pamokos. Šiuo laikotarpiu mokiniams sunkiau ruoštis, nes tuo pat metu dar reikia atsiskaityti kitus dalykus“, – teigia R. Kareckienė.
Sunkiausia egzamino dalis, pasak mokytojų – būtent ta, kur prireikia patirties su laboratorijoje atliekamais eksperimentais.
„Per egzaminą mokiniai dažniausiai klysta atlikdami praktines užduotis. Taip pat nemažai jų pastangų reikalauja duomenų interpretavimo užduotys. Moksleiviams sunkiau sekasi formuluoti hipotezes ir išvadas. Kai kuriems mokiniams sunku įsiminti teorinę medžiagą, todėl visada rekomenduoju naudotis asociacijomis ir ieškoti kitų būdų informacijos įsisavinimui“, – sako mokytoja I. Viltrakienė.
Sėkmę lemia ilgas ir nuoseklus mokymasis
Valstybinio biologijos brandos egzamino rezultatai kasmet yra skelbiami liepos mėnesio pradžioje. Kaip abiturientams pasiseks išlaikyti biologijos egzaminą šiemet, nepaisant nepalankios ankstyvos egzamino datos, pedagogai prognozuoti nesiima ir pasitiki tais mokiniais, kurie įdėjo daug darbo visus metus ir nepaliko pasiruošimo paskutinei minutei.
„Pasirengimas biologijos egzaminui – atsakingas, kruopštus ir daug laiko reikalaujantis procesas. Mokomosios medžiagos yra gana daug, todėl moksleiviams reikia įsisavinti nemažai informacijos. Per biologijos egzaminą tikrinama mokinio gamtamokslinė kompetencija, kurią išsiugdyti gali padėti papildomos mokomosios priemonės“, – sako „Šviesos“ leidybos vadovė Daiva Bartninkienė.
Pasak jos, įveikti egzaminų baimę ir pasiruošti padeda įvairios užduočių knygos, testai, pratybos ar programėlės, pavyzdžiui, „Eduka klasėje“ veikiantys testai „Prieš egzaminą“. Pedagogai sutinka, kad sėkmingiausiai egzaminą išlaiko tie abiturientai, kurie nuosekliai ruošiasi visus du metus – nuo pat vienuoliktos klasės.
„Mūsų mokykloje labai padeda tai, kad šiam dalykui turime viena valanda daugiau – iš viso net keturias valandas per savaitę, todėl galime skirti laiko įvairioms užduotims, eksperimentams, kurie padeda geriau suvokti ir įsisavinti žinias“, – teigia LSMU gimnazijos mokytoja R. Kareckienė.
Paskutinę dieną prieš egzaminą švietimo ekspertai ir psichologai pataria nepersistengti ir pailsėti, pasitikėti savo jėgomis ir nebijoti. Pasak D. Bartninkienės, egzaminams ruošti niekada ne vėlu – juos sėkmingai išlaikyti visada galima ir kitais metais. Kur kas svarbiau – domėtis ir mėgti dalyką, kurio mokomasi ir jausti prasmę, kad to prireiks ateityje.
