Europos dieną, kuri kasmet švenčiama gegužės 9–ąją, džiaugiamasi vienybe Europoje. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pažymi, kad žemyną vienija ne tik bendros vertybės, bet ir maistas – vieni iš kitų mielai perimame patiekalus, dažnai net nesusimąstydami apie tikrąją jų kilmę. Ar žinojote, ką bendro turi Belgijos sostinė ir Briuselio kopūstai? Kodėl į dešrainius dedamas dešreles vadiname frankfurteriais? Ir kas iš tiesų sumąstė mums taip įprastus Kyjivo kotletus?
„Pirkėjai nuolat ieško naujų skonių ir noriai į savo meniu įtraukia netradicinius, iš egzotiškų šalių kilusius patiekalus: nuo sušių iki meksikietiškos virtuvės šedevrų ar tailandietiškų padažų. Visgi esame ir ištikimi klasikos mėgėjai – pavyzdžiui, kulinarijos prekėse pagal pardavimus kepti Kyjivo kotletai yra nenukonkuruojami lyderiai. Akivaizdu, kad jie kasmet suranda vis naujų gerbėjų“, – pirkėjų įpročius apžvelgia V. Budrienė.
Briuselio kopūstai išvesti taupant vietą
Šie kopūstėliai – lyg žaislinė didžiųjų savo giminaičių versija, tačiau nedidukėse daržovėse slypi galingas vitaminų užtaisas. „Kaip ir visose kopūstinėse daržovėse, Briuselio kopūstuose gausu skaidulų, kurios padeda palaikyti naudingųjų žarnyno bakterijų veiklą. Valgydami jų gausite kalio ir kalcio, taip pat vitamino K, o žaliuose Briuselio kopūstuose yra net daugiau vitamino C nei apelsinuose“, – pažymi „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė.
Nors dar Senovės Romos gyventojai augino ir valgė į Briuselio kopūstus panašią daržovę, tačiau, kaip ir byloja jų pavadinimas, jie kilę iš Belgijos sostinės.
Sakoma, kad būtinybė – išradimų motina, ir tai puikiai iliustruoja Briuselio kopūstų istorija. Briuselis dėl pramonės revoliucijos smarkiai augo, ir priemiesčiuose ūkininkams buvo vis sunkiau rasti vietos savo pasėliams. Ieškodami išeičių jie išvedė vertikaliai augančių gūžinių kopūstų veislę. Pirmą kartą pamatę augančius Briuselio kopūstus dažnai nustemba – ant vieno stiebo bręsta daug mažyčių gūžių.
Išpopuliarėję Briuselyje, vėliau jie paplito kitose Europos šalyse, ypač Prancūzijoje. Iš ten prancūzų kolonistai XIX a. pradžioje juos atvežė į Ameriką, kur jie iki šiol yra itin populiarus garnyras ir tradicinis tokių švenčių kaip Padėkos diena palydovas.
Ar Frankfurto dešrelės kilusios iš Frankfurto?
Frankfurto dešrelės, dar vadinamos frankfurteriais, – plonos dešrelės iš kiaulienos, kurios parduodamos tiek žalios, tiek rūkytos. „Jų populiarumo paslaptis – puikus skonis, kvapnus aromatas ir ypač didelis universalumas. Jos puikiai tinka pusryčiams, pietums ir vakarienei, jas mėgsta net vaikai, ir yra daugybė būdų juos paruošti, viskas priklauso nuo virėjo kūrybiškumo ir poreikių“, – sako prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vilma Juodkazienė.
Pavadinimas išduoda dešrelių kilmę – jos iš tiesų sukurtos Frankfurte prie Maino, Vokietijoje. Tai įvyko dar XIII amžiuje, ir įdomu tai, jog šiais laikais Frankfurto dešrelės turi teisinį statusą ir yra saugomos.
Nors dešrelės kilusios iš Vokietijos ir ten pradėtos gaminti prieš daugelį amžių, jos užkariavo viso pasaulio geros mėsos gerbėjų skrandžius. Dažnam jos siejasi dešrainiais, nes būtent frankfurteriai – arba jų kopijos – visame pasaulyje dedami į bandeles. Už tai irgi reikia padėkoti vokiečiui, kuris emigravęs į JAV XIX a. pab. sumąstė naują patiekalą.
Charlesas Feltmanas populiariuosiuose Konio salos paplūdimiuose norėjo pardavinėti maistą vežimėlyje, tačiau tą daryti sumaniau – neplaunant indų ir net neperkant įrankių, kuriuos reikėtų duoti klientams. Jis paruoštas dešreles sugalvojo dėti į jau irgi paruoštą bandelę. Naujasis patiekalas tapo tikru hitu – jį buvo galima valgyti vaikštinėjant, gulint paplūdimyje arba važinėjant karusele. Tai tapo greito maisto revoliucija, kuria mėgaujamės iki šiol ir mielai ruošiame dešrainius savo grilio vakarėliams.
Paini Kijevo kotletų atsiradimo istorija
Ne be reikalo leidinys „The Economist“ Kyjivo kotletus pavadino „labiausiai ginčytinu pasaulyje paruoštu maistu“. Rusai teigia, kad juos sugalvojo vienas jų virėjas XIX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Prancūzai tvirtina, kad iš tikrųjų juos sukūrė vienas jų tėvynainių, o ukrainiečiai – kad „Kyjivo“ pavadinimą šis patiekalas yra jų nuopelnas.
Kyjivo kotletas laikomas šiuolaikine „Côtelettes de Volaille“ – įdarytos vištienos krūtinėlės patiekalo – variacija. XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje Rusijos karaliai, kaip jiems buvo įprasta, išsiuntė savo virėjus į Paryžių ieškoti naujų patiekalų, o šie grįžo su vištienos „cotelettes“ (arba kotletukais), įdarytais sviestu.
Tuo tarpu ukrainiečiai turi net porą stiprių argumentų, kodėl šio pamėgto patiekalo kilmė yra ukrainietiška. Būtent Ukrainos sostinės centre buvusiam prabangiam viešbučiui „Continental“ reikia dėkoti už tai, kad Kijevo kotletas išpopuliarėjo visame pasaulyje. XX a. pradžioje turtuoliai iš visos Europos mėgo prabangų viešbutį, kur jiems patiekdavo traškiame apvalkale iškeptą sultingą vištieną su gardaus išsilydžiusio sviesto įdaru.
Kiti teigia, kad būtent ukrainietis Anastazijus Gavrilenko, Maskvos „Ukrainos“ viešbučio restorano virtuvės vyriausias virėjas, 1965 m. kulinarų konkurse pirmasis pristatė būtent tokį Kijevo kotletą, kokį valgome dabar.
Kad ir kur slypi painios istorijos šaknys, viena aišku – šis patiekalas tapo neatsiejamas nuo Ukrainos sostinės. Nors anksčiau jis buvo vadintas Kijevo kotletu, pasaulyje ėmus vartoti ukrainietišką miesto pavadinimo formą, pasikeitė ir patiekalo vardas – jis tapo Kyjivo kotletu.
Vaida Budrienė
„Iki“ komunikacijos vadovė
