Sezonų kaita ir gaunamas mažesnis saulės šviesos kiekis daro nemenką įtaką žmonių emocinei ir psichinei sveikatai. Psichologė, kognityvinės elgesio terapijos praktikė bei „Anima psichologija“ centro įkūrėja Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė sako, jog psichinė sveikata yra lygiai taip pat svarbi kaip ir fizinė, tad dalijasi patarimais, kaip tinkamai ja pasirūpinti.
Vitamino D trūkumas
Įpusėjus rudeniui, mus vis rečiau džiugina šilti ir saulėti orai. Dėl to dažniau susiduriame su peršalimais, o sezonų kaita ir gaunamas mažesnis saulės šviesos kiekis taip pat daro įtaką mūsų emocinei savijautai. Anot psichologės, spalis minimas kaip Psichikos sveikatos mėnuo ne veltui, nes būtent šiuo metu orai tampa labiau rudeniški, tad reikia įdėti daugiau pastangų, kad jaustumėmės laimingi.
„Tarptautiniai tyrimai rodo, kad maždaug 5 proc. pasaulio gyventojų kasmet patiria sezoninių psichikos sveikatos sunkumų, kurie tęsiasi nuo rudens iki pavasario. Dažniausiai taip yra tose šalyse, kurios turi keletą sezonų. Saulė pamaitina mūsų organizmą vitaminu D, o jis yra labai svarbus gerai nuotaikai, energijai palaikyti. Kai šio vitamino gauname mažiau, natūraliai ir nuotaika prigęsta. Slogumui įtakos turi ir lietus, apsiniaukę orai, daugybės veiklų atsisakymas šaltuoju sezonu, kai kuriems – ir aktyvaus laisvalaikio stygius“, – teigia V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Liūdesys ar kažkas rimčiau?
Anot psichologės, labai svarbu atskirti, ar asmuo jaučiasi depresyviai, ar patiria realius depresijos simptomus. Jei kankina tingulys, liūdesys, nuovargis ar nerimas, bet po kelių dienų jaučiamas būsenos pagerėjimas, tada po kurio laiko vėl apninka niūri nuotaika, o dar vėliau grįžta optimizmas – nereikėtų pernelyg jaudintis. Tačiau patartina atkreipti dėmesį į savo elgesį ir ieškoti būdų kaip sau padėti jaustis gerai.
„Labai svarbu bent akimirkai sustoti ir įsivardinti kaip jaučiuosi, ko noriu, ko nenoriu, kas man teikia džiugesį, o kas mane liūdina. Atpažinti savo jausmus yra būtina, ypač jei jie yra neigiami. Natūralu, kad šaltuoju sezonu, kitaip nei šiltuoju, dažniau liekame namuose, stinga draugų kompanijos, gero oro ir su tuo susijusių veiklų, pramogų. Atėjus rudeniui turime pasvarstyti, ką galėtume daryti kitaip, kad būtų lengviau įveikti užklupusią stagnaciją ir prastą nuotaiką“, – pažymi V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Svarbu spręsti kylančius iššūkius
Gyvybės draudimo paslaugas teikiančios bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Pokyčių ir produktų skyriaus vadovė Kristina Ruseckienė sako, kad savo emocine sveikata žmonės turėtų rūpintis visada, o tai padėti padaryti gali sveikatos priežiūros specialistas.
„Emocinė ir psichologinė žmogaus būklė neša lygiai tokią pačią svarbą, kaip ir fizinė. Kai organizmas siunčia ženklus, kad mus puola liga, nedelsdami kreipiamės į šeimos gydytoją, tad pajutus, kad kažkas trukdo jaustis visavertiškai – reikėtų taip pat pasikalbėti su specialistu“, – teigia K. Ruseckienė.
Anot jos, bendrovės teikiamos telemedicinos paslaugos ir galimybė nuotoliniu būdu pasikalbėti su gydytoju nėra skirta vien su fizinės sveikatos iššūkiais susiduriantiems asmenims. Gydytojai gali padėti spręsti ir emocinės savijautos problemas, paskirti reikiamus tyrimus ar išrašyti siuntimą pas reikiamą specialistą.
Kaip dar sau padėti?
Psichologė paaiškina, kad siekiant šalin nuvyti nemalonią savijautą, svarbiausia nelaukti, kol tai savaime praeis, o imtis ją galinčių pakeisti veiksmų, kurie padėtų sukurti sveiką balansą tarp ramybės ir intensyvaus ritmo.
„Tiems, kurie rudenį pasitinka sėsliau, liūdnomis nuotaikomis, vertėtų į savo laisvalaikį įtraukti aktyvesnių veiklų: sportą ar kitus užsiėmimus, pasivaikščiojimus, išvykas. Tai padės sukurti balansą, pataisys nuotaiką pakeliant seratonino lygį. O tiems, kurie jaučiasi pavargę nuo įtemptos rutinos, jaučiasi nerimastingi, tarsi nerandantys vietos, patartina nepamiršti tokių raminančių veiklų kaip meditacija ar joga, SPA procedūros salonuose ar namuose“, – priduria V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Visgi, jei keletą savaičių ar net mėnesį asmuo nenori užsiimti anksčiau džiuginusia veikla, neturi jėgų įprastoms veikloms, nebemato prasmės kasdienybėje, darbe, bendravime su draugais ar artimaisiais, nuolat kankina niūrios, tamsios mintys, menka savivertė – reikėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytoją ar psichologą-psichoterapeutą. Mat tai, anot psichologės, gali būti depresijos požymiai.
Laurita Putnaitė
