Tyrimas: baterijų atliekos – augantis kiekis, pavojai ir atsakomybė
Elektronikos prietaisų su baterijomis kiekis namų ūkiuose per pastaruosius metus
išlieka stabilus arba didėja, tačiau jų atliekų tvarkymas vis dar kelia iššūkių.
Naujausiasatliktas tyrimas atskleidžia, kad nors dauguma gyventojų supranta baterijų
atliekų pavojų aplinkai ir sveikatai, tik dalis jų imasi aktyvių veiksmų tinkamam šių
atliekų šalinimui.
Elektronikos atliekos jau keletą metų iš eilės yra sparčiausiai augančių atliekų kategorija
visame pasaulyje, o jų keliamas pavojus tampa vis aktualesnis ir Lietuvoje. Naujausioje
Jungtinių Tautų ataskaitoje pažymima, kad šių atliekų kiekis auga net penkis kartus greičiau
nei jų perdirbimo apimtys. 2022 metais pasaulyje susidarė 62 mln. metrinių tonų elektronikos
atliekų, tai atitinka daugiau nei 1,5 mln. sunkvežimių krovinį, kuris galėtų apjuosti Žemės
pusiaują. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šis kiekis išaugs iki 82 mln. tonų. Vis dėlto
perdirbama mažiau nei ketvirtadalis – tik 22,3 proc. susidarančių elektronikos atliekų, o
smulkių prietaisų, tokių kaip žaislai ar elektroninės cigaretės, perdirbimo lygis siekia vos 12
proc. „Augantis netinkamai tvarkomų elektronikos atliekų kiekis kelia realią grėsmę aplinkai ir
žmonių saugumui. Ypač pavojingos tampa atliekos su įmontuotomis ličio baterijomis, tai
viena iš priežasčių, dėl kurių pastaraisiais metais Lietuvoje kilo keli dideli gaisrai atliekų
perdirbimo gamyklose“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas
Ivanauskas.
Baterijų bumas ar stabilumas?
Gyventojai vis dažniau susiduria su klausimu, kiek baterijų turime namuose ir kaip jos keičia
mūsų buities įpročius? Dauguma respondentų (48 proc.) teigia, kad buitinių prietaisų su
baterijomis kiekis per pastaruosius trejus metus išliko panašus. Tuo metu 36 proc. pastebi
nedidelį tokios įrangos augimą, o tai rodo laipsnišką technologijų skverbtį į kasdienybę. Net
10 proc. gyventojų sako, kad baterijų turinčių prietaisų padaugėjo bent dvigubai, o tai jau
signalizuoja apie ženklų pokytį. Tiesa, 7 proc. respondentų nurodė priešingą tendenciją –
sumažėjimą, kuris galbūt susijęs su daiktų ilgaamžiškumo paieškomis. Apibendrinus matyti,
kad buitinė baterijų „ekosistema“ namuose nesitraukia, o kai kur net sparčiai auga. Tai
reiškia, kad dėmesys jų rūšiavimui turi augti kartu su kiekiu. Kuo daugiau baterijų mūsų
aplinkoje, tuo daugiau atsakomybės už jų tinkamą šalinimą.
Skatina ne baimė, o paskatos
Klausimas, kas labiausiai motyvuotų gyventojus atsakingai atsisveikinti su panaudotomis
baterijomis, sulaukė įvairių atsakymų. Daugiausia respondentų (53 proc.) pasirinko
paskatinimus, tai nuolaidas ar mažas premijas. Tai rodo, kad praktinė nauda tebėra
stipriausias elgesio keitimo variklis. 38 proc. siūlo stiprinti informavimą apie baterijų
kenksmingumą, kad žmonės suprastų, ką iš tiesų palieka gamtai, neišrūšiuodami. Be to,
17 proc. pasisako už emocinį poveikį, reklamines kampanijas ir žinutes, kurios aiškiai parodo
aplinkai daromą žalą. Įdomu tai, kad tik 6 proc. palaiko teisines priemones, taisykles ar
baudas. Tai leidžia manyti, kad pozityvus skatinimas vis dar veiksmingesnis už griežtą kontrolę. Jei norime, kad žmonės
elgtųsi atsakingai – verta investuoti į motyvaciją, o ne bausmę.
Pavojus – ne tik aplinkai
Trys iš keturių respondentų (75 proc.) mano, kad panaudotas baterijas būtina šalinti
specialiose talpose dėl rizikos aplinkai ar gaisro grėsmės. Šis skaičius atskleidžia
visuomenės sąmoningumo augimą. 53 proc. taip pat pabrėžia pavojų žmonių sveikatai, kurį
gali sukelti netinkamai laikomos ar išmestos baterijos. 40 proc. nurodo baterijų perdirbimo
galimybes, kurios padeda išteklius grąžinti į gamybos ciklą. Ne mažiau svarbu tai, kad
22 proc. akcentuoja neatsinaujinančių išteklių taupymą. Tik 6 proc. vis dar nemano, kad
baterijų šalinimas yra svarbus, o tai rodo, kad informavimo poreikis neišnykęs. Visi šie
skaičiai kuria aiškią žinutę – baterijos nėra smulkmena. Jos reikalauja atsakomybės,
sprendimų ir sąmoningo pasirinkimo.
Sukurta patogi panaudotų baterijų surinkimo sistema
Elektronikos platintojų asociacija (EPA) aktyviai kviečia visuomenę atsakingai tvarkyti
elektronikos atliekas. Smulkiosios elektronikos atliekoms skirtus konteinerius galima rasti
prekybos centruose, bibliotekose, įvairiose kultūros, švietimo bei administravimo įstaigose.
Jau daugiau kaip dešimt metų EPA iš gyventojų namų nemokamai surenka elektronikos
atliekas, šaldytuvus, skalbykles, indaploves, gartraukius ir pan. Norint išsikviesti surinkėjus,
tereikia paskambinti telefonu +370 695 55111 arba apsilankyti svetainėje
https://epa.lt/nemokamas-buitines-technikos-isvezimas/. Čia taip pat pateiktas elektronikos
atliekų surinkimo vietų sąrašas.
„Norime paskatinti žmones suprasti, kad kiekviena netinkamai išmesta baterija gali kelti
pavojų gamtai ar net sukelti gaisrą. Todėl raginame gyventojus būti atsakingais ir pasirinkti
saugų būdą atsisveikinti su šiomis atliekomis, tai paprasta, patogu ir labai svarbu“, – sako
Linas Ivanauskas.
Tyrimą apie baterijų atliekų tvarkymą 2025 m. balandžio mėnesį atliko rinkos ir visuomenės
nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1019 respondentų, kurių
amžius 18–75 metai.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos
įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių
elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai
elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir
atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.
