Jau šiandien į gimtąją Baltiją iškeliaus pirmieji šiais metais Lietuvos jūrų muziejuje išgelbėti – išgydyti, išslaugyti, išmaitinti, išmokyti gyventi laisvėje – ruoniukai pamestinukai. Ruoniukai gali gyventi savarankiškai, kai priauga 40 kg svorio. Tokie sprinteriai šiemet yra Smiltė, Kardelis, Gvazdikas, Plauretis, Skiautalūpis, Česnakas, Sotvaras ir Dobilas. Jie laivu bus išgabenti 8 kilometrus į Baltiją – ten, kur jau nėra žvejų tinklų, kur jie galės pasijausti laisvi savo stichijoje ir susitikti su gentainiais.
Šie metai buvo itin gausūs pajūryje rastų sužalotų, sergančių, nusilpusių ir išsekusių Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių. Į muziejų buvo atgabenti net 22 poros-trejų savaičių amžiaus gyvūnėliai, sveriantys ženkliai mažiau, nei ką tik gimę – 9, 10, 11, 12 ar 13 kg, o gimsta jie apie 14 kg svorio. Tai rodo, kad jaunikliai badavo, skurdo ir jeigu ne Lietuvos jūrų muziejaus specialistų komanda, būtų pasmerkti žūčiai.
2022-ieji Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Gyvūnų gerovės metais, todėl Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliams rodomas ypatingas dėmesys ir vardai pamestinukams buvo renkami bendradarbiaujant su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Šios tarnybos siūlymu šalies moksleiviai rinko vardus ruoniukams iš Raudonojoje knygoje esančių Lietuvos augalų, kurių buveinės – šalia Baltijos jūros pavadinimų, pavadinimų.
„Žmogaus veikla keičia Baltijos jūrą ir ji tampa kartais būna nepalanki gyvūnams, sako Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, pradėjęs gelbėti ruoniukus daugiau nei prieš tris dešimtis metų. – Ruonių patelės susilaukia atžalų kovo mėnesį ant ledo, kai jūra būna kiek užšalusi. Praeityje žiemos būdavo šaltesnės, todėl pakrantėje nerasdavome nusilpusių gyvūnėlių. Nuo 2000-ųjų žiemos šiltėja ir nebesiformuoja ledas, todėl prie gimusių ruoniukų gali prieiti žmonės, kartais juos apkandžioja laukiniai žvėrys ar net šunys. Motinos bando apsaugoti vaikus, todėl įstumia į vandenį, nesavarankišką gyvūną įtraukia bangos ir, pavyzdžiui, nuo Rygos krantų ar Lenkijos teritorijos atplukdo visiškai nusilpusį. Kita priežastis – žuvies trūkumas Baltijos jūroje. Manoma, jog 80 proc. Baltijos jūros žuvų resurso yra sunaikinta. Tad ruoniams nebėra kuo maitintis. Ruonė motina vaikus prižiūri tik 15, na, daugiausia 20 dienų, ir per tas dienas ruoniukai turi užaugti nuo 14–15 kilogramų iki 50–60 kg svorio. Bent jau 40 kg. O tada motina juos palieka likimo valiai. Jeigu šio svorio ruoniukai neprisiaugina, viskas, jiems nebeužtenka riebalų sluoksnio, energijos, kad jie galėtų patys išmokti savarankiškai plaukioti ir maitintis. Juos jūra išsekusius išmeta į krantą. Ir tada jie patenka pas mus.“
Per tris dešimtis Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių gelbėjimo metų muziejuje jau išslaugyta apie 170 gyvūnų. Arūnas Grušas ruoniais pradėjo rūpintis nežiūrint į tai, kad tokia veikla prieštaravo įstatymui – muziejus neturi teisės gydyti laukinius gyvūnus, juo labiau, kad ruoniukai apgyvendinami viename iš muziejaus administracinio pastato kabinetų įrengtose voniose. Tačiau biologo užsispyrimas, padedant muziejaus vadovybei, įrodė valstybinėms institucijomis, kad žmogui privalu rūpintis jo veiklos padariniais.
Vakarietiškas požiūris į aplinkosaugą ir rūpestis konkrečiais gyvūnais paskatino Lietuvos jūrų muziejų bendradarbiauti su Aplinkos ministerija. Šio bendradarbiavimo dėka buvo gautas dalinis finansavimas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybai, kuris bus atidarytas jau rudenį.
Nina Puteikienė
Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyrius
Skyriaus vedėja
