Lietuvos gyventojai vis dažniau vasaros atostogoms renkasi keliones automobiliu į svečias šalis – vieni patraukia į pietus, kiti renkasi atšiauresnio klimato kraštus. Vis dėlto netinkamai paruoštas automobilis ar neįvertintos klimato bei kelių sąlygos gali sugadinti ilgai lauktą ir planuotą poilsį.
Draudimo ekspertai pataria, kokius kelionės aspektus reikėtų įvertinti ir kaip jiems pasiruošti, kad automobilio gedimai nesugadintų atostogų.
Dažniausia klaida – prieš kelionę tinkamai neįvertinta automobilio būklė
Didžiausia klaida, kuri gali pakišti koją ilgoje kelionėje užsienyje – nepakankamas dėmesys automobilio techninei būklei ir kelionės maršruto ypatumų įvertinimui.
„Automobiliai Lietuvoje dažniausiai eksploatuojami vidutinio klimato sąlygomis. Mūsų vairuotojai retai susiduria su serpantinais ar didelėmis karščio bangomis, todėl retas kuris įvertina, ar jų transporto priemonė pasiruošusi tokioms iššūkių kupinoms kelionėms“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.
Jo teigimu, rengiantis kelionei į šiltesnio klimato šalis ypač svarbu įvertinti automobilio aušinimo sistemą.
„Jei sistema neveikia efektyviai, esant dideliam karščiui ir važiuojant kalnų keliais, variklis gali perkaisti. Tokiais atvejais kelionė baigiasi šalikelėje – su virstančiais garais iš po automobilio variklio dangčio ir būtinybe ieškoti pagalbos kelyje”, – įžvalgomis dalinasi draudimo bendrovės atstovas.
Ne mažiau svarbi ir stabdžių sistema, kuri kelionėje gali taip pat tapti kritiniu komponentu. „Keliaujant automobiliu Lietuvoje stabdžių sistema gali veikti be priekaištų, tačiau leidžiantis kalnų keliais stabdžiai patiria didelį krūvį, ir jei stabdžių kaladėlės ir diskai yra nusidėvėję, prarandamas stabdžių efektyvumas. Tai ne tik sukelia riziką, tačiau gali tapti ir rimto eismo įvykio priežastimi“, – pasakoja A. Gučius.
Kelionės maršrutas – sufleris, kaip paruošti savo automobilį
A.Gučius atkreipia dėmesį, kad planuojant kelionę svarbu iš anksto pasidomėti vietos kelių taisyklėmis ir klimato ypatumais.
„Pavyzdžiui, kai kuriose Alpių ar Skandinavijos vietovėse net ir vasarą gali būti sniego, todėl su vasarinėmis padangomis kelionė gali tapti neįmanoma. Tad planuojant maršrutą reikėtų įsivertinti, kokia kelio danga teks važiuoti”, – sako draudimo bendrovės atstovas.
Prieš kelionę pietų šalyse, pasak A. Gučiaus, būtina pasirūpinti ir automobilio oro kondicionavimo sistema.
„Kelionė automobiliu be veikiančio kondicionieriaus +35 °C ir didesniame karštyje tampa tikru iššūkiu tiek vairuotojui, tiek keleiviams. Dėl automobilio kondicionavimo būklės įvertinimo ir trūkumų nustatymo bei sutvarkymo prieš kelionę reikėtų kreiptis į kondicionavimo sistemas aptarnaujančią įmonę”, – pabrėžia ekspertas.
A.Gučius rekomenduoja keliaujant automobyje turėti atsarginį ratą, kompresorių arba pompą ir padangų remonto rinkinį.
„Prakiurus padangai, nėra sudėtinga savarankiškai ją užsitaisyti. Padangų remonto rinkinys gali tapti svarbiausia pagalbine priemone norint pasiekti artimiausią autoservisą. Ilgose kelionėse pagalbos gali tekti laukti ilgai – ypač jei neturite Kasko draudimo paketo su technine pagalba kelyje”, – pataria draudikas.
Įvykus gedimui ar avarijai, svarbiausia – saugumas
Jei vis dėlto kelionėje autombilis sugedo, pirmiausia reikia pasirūpinti saugumu – pasitraukti nuo važiuojamosios dalies į saugią vietą, artimiausią degalinę arba aikštelę.
„Jei turite Kasko ar privalomajį civilinės atsakomybės draudimą su technine pagalba kelyje, nedelsdami susisiekite su draudimo bendrove arba nurodytu partneriu toje šalyje – jie padės organizuoti pagalbą”, – pataria A. Gučius.
Draudimo bendrovės atstovas pabrėžia, jog, neturint tokio draudimo, paslaugas teks organizuotis ir apmokėti patiems.
„Gjensidige“ ekspertas atkreipia dėmesį, kad itin atsakingai reikia elgtis patekus į eismo įvykį.
„Svarbu tinkamai užpildyti eismo įvykio deklaraciją, padaryti įvykio nuotraukas, pažymėti datą, laiką, įvykio vietą ir aplinkybes, tiksliai nubraižyti įvykio schemą, nurodyti automobilių markę, numerius, teisingai užpildyti kontaktinius duomenis. Europos Sąjungoje deklaracijų forma yra vienoda, o jos pildymas labai panašus kaip Lietuvoje – net jei dokumentas užsienio kalba, galima naudotis lietuviška forma kaip pagalbine priemone”, – informuoja transporto draudimo žalų ekspertas.
Jei esate nukentėjęs, tačiau automobiliui nėra padaryta didelė žala ir jis važiuoja – galite tęsti kelionę arba grįžti į Lietuvą ir žalos atlyginimo klausimus spręsti jau namuose.
Turintiems Kasko draudimą rekomenduojama nedelsti ir iškart kreiptis į savo draudimo bendrovę. Būtent draudikai patars dėl tolimesnių veiksmų ir suorganizuos partnerių, veikiančių konkrečioje šalyje, pagalbą.
„Remiantis jūsų poreikiais – ar norite tęsti kelionę, ar grįžti į Lietuvą – draudimo partneriai organizuos automobilio transportavimą, apgyvendinimą ar grįžimą į Lietuvą. Draudimo sąlygose numatyti sprendimai leidžia pritaikyti pagalbą individualiai situacijai. Tad reikėtų vengti savarankiškai spręsti transportavimo, remonto ir kitus kelionės klausimus – jais geriausiai pasirūpins draudimo partneriai, kuriems už paslaugas bus atlyginta”, – pabrėžia „Gjensidige“ ekspertas.
Pasak A. Gučiaus, prieš keliaujant į užsienį svarbu pasitikrinti, kokį draudimą turite ir kokios pagalbos galite tikėtis eismo įvykio atveju.
