Susirgę visada norime kuo greičiau pasveikti ir ieškome įvairiausių būdų, kaip sustiprinti savo organizmą. Tai dar aktualiau šiandien, kuomet susirgusiųjų COVID-19 infekcija kreivė vis dar kyla, o nusilpęs organizmas reiškia didesnę grėsmę užsikrėsti koronavirusu. Rugsėjį atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad beveik pusė šalies gyventojų po ligos organizmą stiprina būdami gryname ore ir sveikai maitindamiesi.
„Negalime pacientui liepti maitintis sveikai, bet nejudėti, negalime ir raginti būti fiziškai aktyviam, bet neprisižiūrėti mitybos. Gerų rezultatų taip elgiantis nepavyks pasiekti – tai įmanoma tik išlaikant pusiausvyrą, kai neapleidžiama nė viena sritis. Nepamirškime dar ir emocinės būsenos. Žinote, kas remiantis tyrimais dažniausiai išgydo onkologine liga sergančius ligonius? Tai yra tikėjimas“, – įžvalgomis dalijasi gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.
Remiantis apklausos rezultatais, 42 proc. respondentų, norėdami po ligos greičiau atsistoti ant kojų, daugiau laiko leidžia gryname ore. Taip dažniausiai elgiasi namų šeimininkės (55,6 proc.) ir vyriausi, 56 m. ir vyresni tyrimo dalyviai – 48,5 proc.
41 proc. gyventojų mano, jog geriausiai šiuo atveju gali padėti sveika mityba. Taip dažniau mano didžiųjų miestų gyventojai (52 proc.) ir labiau išsilavinę gyventojai (47,2 proc.).
Malonus poilsis prie jūros – Vėtros apartamentų nuoma.
Vertindamas gyventojų atsakymus gydytojas dietologas pabrėžia, kad žmonės, po ligos stiprindami organizmą, elgiasi pakankamai teisingai, tačiau eiliškumą jis kiek keistų.
„Pirmoje vietoje mano sąraše būtų miegas ir poilsis vien dėl to, jog žmonės pamiršta tinkamai pailsėti. Antroje – sveika mityba. Trečioje – fizinis aktyvumas kartu su grynu oru“, – savo trejetuką įvardija gydytojas E. Grišinas.
Miegas ir poilsis – tai gyventojai pamiršta dažniausiai
Remiantis tyrimo rezultatais, daugiau nei trečdalis (37 proc.) organizmą po ligos stiprina miegu ir poilsiu. Taip daryti labiau linkę aukščiausio, vidutinio lygio vadovai (53,6 proc.) ir didesnių pajamų (nuo 700 eurų) respondentai – 50 proc.
„Miegas ir poilsis yra pernelyg nuvertinami. Būna, kad pas mane ateina žmonės ir sako, kad sportuoja, sveikai maitinasi, bet kažkodėl jaučiasi blogai. Visada tokiais atvejais paklausiu, ar jie gerai miega, ar moka ilsėtis. Mes puikiai mokame save spausti, bet ar gebame ilsėtis, atsipalaiduoti – štai kur esminis klausimas“, – akcentuoja gydytojas dietologas.
Pasak gydytojo, organizmas labai greitai adaptuojasi prie gyvenimo sąlygų, kartais žmogus, miegodamas ir tris valandas, jaučiasi gerai. Žmogus labai greitai pripranta prie chroniško streso ir ima nebepastebėti, kad tai jam kelia problemų, jis nežino, kaip jaustųsi miegodamas penkias, o ne tris valandas. Galima psichologiškai priprasti prie blogos savijautos, bet tai nereiškia, jog organizmui yra gerai.
Fizine veikla po ligos užsiima 29 proc. gyventojų. Taip dažniau elgiasi aukščiausio, vidutinio lygio vadovai (41,1 proc.) ir vyrai (31,2 proc.).
„Jei žmogus tris-keturis kartus per savaitę galėtų pajudėti nors pusvalandį ar keturiasdešimt minučių, tai jau būtų pasiekimas. Bendrai per savaitę fiziniam aktyvumui rekomenduojama skirti 150 minučių. Jei žmogus tiek laiko fizinei veiklai skirtų per tris-keturias dienas, jo savijauta pagerėtų jau po kelių savaičių. Pastebiu, kad pacientai pamiršta, jog fizinė veikla reikalinga ne tik raumenims auginti, bet ir savijautai gerinti“, – teigia gydytojas E. Grišinas.
Po ligos dėmesį atpalaiduojančiomis veikloms, pavyzdžiui, skaitymui, rankdarbiams ar filmams, skiria 14 proc. apklaustųjų. Taip įprasta elgtis studentams, moksleiviams (18,5 proc.) ir didmiesčių gyventojams (16 proc.).
Anot pašnekovo, po ligos svarbiausia nesigriebti kardinalių veiksmų ir nebandyti keisti savo įpročių 180 laipsnių kampu, mat sveikstant svarbiausia yra vėl adaptuotis prie gyvenimo, buvusio iki ligos.
„Kadangi mityba ligos metu greičiausiai buvo nepakankama, tai svarbu sveikstant kuo labiau ją praturtinti organizmui reikalingomis medžiagomis. Tik tuomet pradėti galvoti apie sočiųjų riebalų atsisakymą, augalinės kilmės maisto įtraukimą į meniu. Jeigu pacientas dar jaučiasi išsekęs, silpnas, yra netekęs daug svorio, prieš ką nors keisdami turime tai išspręsti. Žinoma, ne mažiau svarbu atgauti ir stabilią psichologinę būseną, sustiprėti tiek emociškai, tiek fiziškai“, – aiškina gydytojas.
Pacientams labiausiai trūksta pilnaverčių baltymų
Gydytojo dietologo E. Grišino teigimu, sveika mityba daro didelę įtaką gerai fizinei ir emocinei būklei. Tačiau ir šioje srityje būtina pusiausvyra.
„Jeigu viską apribosime ir liepsime jam valgyti tik sveiką maistą, tai nebus labai gerai. Mityba turi būti subalansuota, bet ir nekelti neigiamų jausmų pacientui. Pacientas turi gauti tai, ko labiausiai jam trūksta. Angliavandenių niekada nebus per mažai, bet labiausiai žmonėms trūksta pilnaverčių baltymų, kurių jie labai mažai suvartoja, ypač kai serga. Taip pat gerųjų riebalų – augalinės kilmės, polinesočiųjų riebalų rūgščių“, – vardija jis.
Pasak gydytojo dietologo, baltymai yra numeris vienas. Tai turėtų būti liesi gyvūninės kilmės produktai. Pavyzdžiui, liesa mėsa, tarkime, paukštiena, kartais galima ir jautienos bei žvėrienos suvalgyti, net ir liesesnė kiauliena pacientams nėra visiškai draudžiama. Jis rekomenduoja rinktis kumpį, nugarinę ar išpjovą ir neimti sprandinės, mentės ar šonkaulių.
Antroje vietoje – liesi pieno produktai ir gaminiai. Ypač varškė ir graikiški jogurtai, praturtinti baltymais. Gydytojas E. Grišinas ragina nepamiršti ir augalinės kilmės baltymų. Tai gali būti lęšiai, ankštinės daržovės, kurių per savaitę reikėtų suvalgyti vieną-du kartus. Norint gauti gerųjų riebalų, patartina valgyti riebią žuvį, sėklas, riešutus, avokadus.
Maisto papildais savo organizmą stiprina trečdalis (29 proc.) tyrimo dalyvių – dažniausiai tai ūkininkai (47,1 proc.) ir aukštesnių pajamų gyventojai (501-700 eurų) – 34,4 proc.
„Neretai po ligos pacientas susiduria su mitybos nepakankamumu. Tai geriausiai gali įvertinti gydytojas dietologas, kuris pamatęs, kad žmogaus mityba yra nepilnavertė, paskiria papildomo maitinimo gėrimą, kuriame yra visų reikalingų maistinių medžiagų. Jei žmogus mato, kad jo svoris krenta, mityba yra nepilnavertė, jis suvartoja per mažai baltymų, tokiu atveju galima sau padėti ir savarankiškai – nueiti į bet kurią vaistinę ir įsigyti papildomo maitinimo gėrimą“, – pataria gydytojas dietologas.
Jo teigimu, jei žmogaus kūno masės indeksas mažesnis nei 18,5, o per pastaruosius vieną-tris mėnesius jis neteko daugiau nei 5 proc. savo kūno masės – tai labai aiški indikacija skirti papildomo maitinimo gėrimus.
„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko „Supportan“ užsakymu, tyrime dalyvavo 1006 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
