Rugpjūčio mėnesį net kelissyk siautusi stichija negailėjo nei pastatų, nei automobilių. Pastarųjų savininkams audrų padaryta žala sudarė kone pusę visų registruotų žalų. Tačiau į draudimo išmokas pretenduoja tik tie, kurie apsidraudė automobilius kasko draudimu. Suniokoti tiek prabangūs, tiek ekonominės klasės automobiliai. Dažnu atveju patirta žala viršijo 1000 eurų ribą.
Priešingai nei privalomasis transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAD), kasko atlygina transporto priemonės savininkui nuostolius vagystės, sugadinimo ar avarijos atveju, net jeigu savininkas pats buvo kaltas dėl eismo įvykio. Draudimas apima ir stichijas, kurios pastaraisiais metais, keičiantis klimatui, pridaro vis daugiau žalos.
Ekspertai sako, kad kasko pridėtinė vertė yra ramybė, nes ši draudimo rūšis apsaugo nuo dažniausių ir didžiausių žalų. Pavyzdžiui, sprogus padangai, atsiradus stiklo įdaužai, šakai užvirtus ant variklio gaubto ar kėbulą pažeidus ledokšniams. Visgi kai kuriems vairuotojams kyla abejonių, ar verta drausti kasko retai eksploatuojamą arba nenaują automobilį.
Gamtos jėgos ir vagystės
„Visada verta turėti kasko draudimą, – šypteli BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis, – juokas juokais, bet tai iš esmės yra tiesa, išskyrus nebent atvejus kai automobilio vertė yra labai maža ir draudimo įmokos ir išskaitos (franšizės) suma būtų artima mašinos rinkos vertei“.
Jis priduria automobilistų bendruomenėse girdėjęs įvairių mitų: „aš nedaug važiuoju“ arba „aš geras vairuotojas, todėl man kasko nereikia“.
„Tai neteisingas požiūris, nes automobilį gali apgadinti kiti ir vairuotojai, vandalai, vagišiai ar net gamta. Pats esu skaudžiai pasimokęs – namuose turėjome automobilį, kurį nusprendėme parduoti. Kai baigėsi mašinos kasko draudimas, nutariau jo nepratęsti, nes maniau kad tai jau nebeaktualu, ir tada mus apvogė“, – pasakoja A. Žiukelis.
Tarp kasmet pasikartojančių ir nemažai žalos pridarančių įvykių BTA Ekspertizių skyriaus vadovas mini ir gamtos jėgas žalas – krušą, potvynius, vėtras, jų laužomas šakas, medžius ir pan. Tiesa, jis priduria, kad šiemet rugsėjo pradžioje Lietuvą ir Latviją nusiaubusi kruša buvo itin įspūdinga.
„Mūsų kraštuose tokio dydžio ledokšnius mačiau pirmą kartą“, – teigia pašnekovas.
Kai automobilis būtinas
Vagystes ir galimas kitų vairuotojų klaidas akcentuoja ir naujų bei naudotų automobilių prekybos bendrovės „Deals on Wheels“ įkūrėjas bei vadovas Laurynas Boguševičius. Jis sako, kad nėra objektyvaus būdo apskaičiuoti, kada apsimoka, o kada jau neapsimoka turėti kasko. Anot jo, reikėtų vertinti asmeninę situaciją, riziką ir potencialios nelaimės pasekmes.
„Kiekvienam žmogui šis klausimas yra labai individualus. Aš savo klientams paprastai sakau – neduok Dieve, iš tavęs tą mašiną pavogs ar įvažiuos į ją kas nors. Jei tau automobilio reikia kasdien, užduok sau vienintelį klausimą: jei staiga liktum be mašinos, ar galėsi iš karto nusipirkti kitą, kad ryte vėl galėtum nuvežti vaikus į mokyklą ir t.t? Jei gali, tau kasko nereikia“, – teigia L. Boguševičius.
Renaldas Gabartas, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas spaudai taip pat sako, kad vargu ar egzistuoja, koks nors racionalus būdas suskaičiuoti, ar kasko apsimoka.
„Mano galva, yra labai daug individualių veiksnių, kurie lemia atsakymą. Pavyzdžiui, ar gyveni mieste, ar toliau nuo didelio eismo srauto; ar laikai mašiną nuosavame garaže, ar aklinai užgrūstame mikrorajone; ar automobilio rinkos vertė didesnė nei pora tūkstančių eurų; ar per metus nuvažiuoji vos tūkstantį kitą kilometrų ir pan. Aš, asmeniškai, savo techniką paprastai draudžiu iki jai sueina 8-9 metai“, – teigia R. Gabartas.
Tiek kasko, tiek civilinio draudimo kainai įtakos turi automobilio markė, automobilio vertė, bei informacija apie vairuotoją. Papildomą įtaką kasko draudimo kainai daro ir vagysčių – tiek to modelio automobilių, tiek jų detalių – dažnumas.
BTA Ekspertizių skyriaus vadovas A. Žiukelis užsimena, kad klientai į bendrovę kartais kreipiasi ir dėl pačių padarytos žalos savo transporto priemonei atlyginimo pagal civilinio draudimo sutartis. Pavyzdžiui, nutrenkus gyvūną. Arba nulūžus šakai, kuri apgadina automobilį, siekiama išmoką gauti iš medžio savininko, o įvažiavus į duobę – iš kelio savininko arba privalomojo draudimo bendrovės.
Audra niokojo automobilius
Vien rugpjūtį per Lietuvą nusirito dvi didelės audros. Jos vartė ir laužė medžius, o iš dangaus pasipylusi kruša kiaušinio dydžio ledokšniais apipylė automobilius ir namus, daužė langus ir naikino pasėlius.
Gausus lietus, škvalas ir kruša bene daugiausia nuostolių pridarė Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje.
BTA duomenimis, vien pranešimų apie sugadintas transporto priemones visoje Lietuvoje gauta 235. Jau per pirmąsias savaites po stichijos buvo sureguliuota pusė žalų, dėl kurių kreipėsi klientai. Bendra mašinoms padaryta žala sudaro apie 650 tūkst. eurų.
Beveik visi minėti sugadintų automobilių atvejai susiję su kruša – išdaužyti langai, sulamdyti variklių gaubtai ir stogai. Taip pat nemažai pranešimų draudikai gauna dėl medžių ir šakų, užvirtusių ant mašinų.
Boris Kuzmas
Atstovas ryšiams su žiniasklaida
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje
