Nors lietuviai mėgsta vasarą leisti tolimuose kraštuose, keletą mėnesių trukęs karantinas įžiebė baimę keliauti svetur net jam pasibaigus. Gyventojų nuomonės tyrimų agentūros „Baltijos tyrimai“ apklausos rezultatai rodo, kad prieš prasidedant pandemijai, Lietuvos kurortuose, stovyklavietėse bei kaimo turizmo sodybose atostogauti planavo vos 24 proc. gyventojų, tačiau ekspertai tikina – nutraukus karantiną, gimtinėje poilsiaus kur kas daugiau žmonių.
Pavasario pradžioje atliktos apklausos rezultatuose atsispindi, kad 63 proc. piliečių vasarą žadėjo vykti atostogauti svetur. Penktadalis (20 proc.) pirmenybę teikė populiarioms Europos šalims, tokioms kaip Graikija, Ispanija, Portugalija, Italija, šeštadalis (16 proc.) tikėjosi nukeliauti į egzotines šalis (Tailandas, Balio ar Karibų salos). 14 proc. piliečių galvojo rinktis atokesnius kelionių taškus Europoje, o vos 1 proc. mažesnė gyventojų dalis atsakė norintys bent savaitgaliui apsilankyti kultūriniu paveldu garsėjančiuose miestuose – Paryžiuje, Romoje, Venecijoje.
Vis dėlto, šalį apnikusi pandemija gerokai sutrukdė keliautojams įvykdyti savo tikslus: dauguma skrydžių buvo atšaukti, žmonės privalėjo laikytis įvairių savisaugos reikalavimų. Birželio 17 d. nutraukus karantiną, lietuviai nepuolė pirkti kelionių bilietų į kitas šalis ir mieliau toliau rinkosi poilsį Lietuvos kurortuose, kaimo turizmo sodybose ar žaluma apsuptose stovyklavietėse.
Kaip parodė gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai, atostogas Lietuvoje dažniausiai planuoja vyresni nei 30 metų amžiaus dirbantys žmonės, gyvenantys kaime ar mažesniuose miestuose, respondentai su viduriniu išsilavinimu, pensininkai. Visgi, šiuo metu, kada likti gimtinėje ir atidėti keliones kuriam laikui yra mažiau rizikos keliantis variantas, šalyje atostogaujančių skaičius gerokai ūgtelėjo.
Tai patvirtina ir kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė, sakydama, kad užsakomųjų skrydžių verslas šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus, mat daugelis šalių vis dar nepriima keliautojų. Pasak jos, natūralu, kad sumažėjus kelionių į užsienį pasiūlai, šią vasarą daugiau žmonių renkasi poilsiauti Lietuvoje. Visgi, I. Aukštuolytė patikina, kad pasibaigus karantinui, ne visi lieka gimtinėje – dalis žmonių ryžtasi vykti į pirmąsias turistams atsivėrusias šalis, tokias kaip Graikija ar Bulgarija.
„Vasaros sezonas, kuris būdavo aktyviausias per visus metus, šiemet susitraukė daugiau nei dvigubai. Natūralu, kad dėl sumažėjusios kelionių į užsienį pasiūlos, daugelis lietuvių atostogas planuoja Lietuvoje, bet kartu stebime ir augantį susidomėjimą kelionėmis svetur. Pirmą skrydžių savaitę atostogauti išvyko per 1000 mūsų poilsiautojų“, – sako I. Aukštuolytė.
Šalies gyventojų planus poilsiauti pastebi ir finansų ekspertė, bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, direktorė Giedrė Štuopė, tikindama, kad prasidėjus vasarai daugėja klientų, pageidaujančių vartojimo kredito.
„Pastebime tendenciją, jog šią vasarą didesnė dalis piliečių nusprendžia poilsį užsienyje iškeisti į atostogas Lietuvos kurortuose, kaimo turizmo sodybose ar stovyklavietėse. Mūsų kasmet užsakomos apklausos rezultatai rodo, kad kas trečias (33 proc.) šalies gyventojas dar prieš karantiną taupė pinigus vasaros atostogoms, tačiau dalis žmonių nusprendė santaupas skirti ne anksčiau planuotam poilsiui, o būsto, buities ar gyvenamosios aplinkos gerinimui, trūkstamą sumą pasiskolindami“, – sako finansų ekspertė.
Kelionių ekspertė I. Aukštuolytė tikina, kad palyginti kelionių kainas į populiarius užsienio poilsio taškus bei Lietuvos kurortus – gana sudėtinga. Pasak jos, ilsintis gimtinėje kartais galima išleisti gerokai daugiau, nei keliaujant į užsienį, o ir maisto kainos šalies kurortuose daugeliu atveju lenkia maisto kainas didžiosiose Europos sostinėse.
„Ilsintis Lietuvoje ne visuomet galima numatyti visas kelionės išlaidas iš anksto, nes kelionę sudaro ne tik apgyvendinimo paslauga, bet ir kelionės bei maitinimo išlaidos. Įsigijus kelionės paketą užsienyje, prognozuoti ir planuoti savo išlaidas paprasčiau, nes į siūlomo paketo kainą įeina ne tik skrydžio, pervežimo ir apgyvendinimo paslaugos, bet dažnu atveju ir pilnas maitinimas. Įsigijus kelionės paketą su „viskas įskaičiuota“, galima ilsėtis savaitę ar ilgiau, neišleidžiant papildomai nieko“, – tikina I. Aukštuolytė.
Pasak jos, daug kam iš pirmo žvilgsnio Lietuvoje ilsėtis atrodo pigiau, kai galima išsinuomoti apartamentus ar viešbučio kambarį nuo 50 eurų, bet jeigu palyginti tai, kad už savaitę, vien tik už apgyvendinimą be maitinimo, sumokama 350 eurų, kai už kelionę savaitei į, tarkime, Graikiją, sumokėjus 800 eurų dviem, gaunamas visas paketas: skrydis, pervežimas, apgyvendinimo paslauga bei maitinimas. I. Aukštuolytė sako, kad natūralu ir tai, jog Lietuvoje dažniausiai ilsimasi trumpai – 3-4 nakvynes, kai kelionių į užsienį užsakymai dažniau būna 7 nakvynėms.
„Baltijos tyrimų“ gyventojų apklausa vykdyta 117-oje atrankos taškų, apklausta 1030 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų.
