Lietuvoje tūkstančiai keturkojų neturi namų

18,5 tūkst. augintinių Lietuvoje neturi namų – toks rodiklis atskleidžiamas tarptautinės korporacijos „Mars“ atliktame tyrime „Beglobių gyvūnų augintinių situacija pasaulyje“ („State of Pet Homelessness Project“), į kurį „Mars Lietuvos“ iniciatyva buvo įtraukti ir Lietuvos duomenys. Atliedama tikslą kurti geresnį pasaulį gyvūnams augintiniams „Mars Lietuva“ inicijuoja diskusiją dėl beglobių gyvūnų skaičiaus mažinimo.

Pasaulinis beglobių gyvūnų augintinių situacijos tyrimas ir tai, kaip jame atrodo Lietuva, buvo pristatytas renginyje Vilniuje, kuriame dalyvavo VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, Aplinkos ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Vilniaus bendrovės „Grinda“, atsakingos už sostinės beglobių gyvūnų priežiūrą, atstovai, taip pat europarlamentaras Petras Auštrevičius ir Seimo narė Ieva Pakarklytė.

„Palyginti su 20-čia pasaulio šalių, kuriose analizuojama beglobių keturkojų padėtis, Lietuvos skaičiai nėra dramatiški – visose šiose šalyse namų ir reikalinogos priežiūros neturintys keturkojai vidutiniškai sudaro 35 proc. visos jų populiacijos, Lietuvoje – 5 proc. Tačiau, mūsų įsitikinimu, siekiamybė šioje srityje yra 0 proc., todėl ir norime suburti suinteresuotas grupes, kad visi kartu siektume geresnių sąlygų gyvūnams augintiniams, įskaitant šiltus namus“, – sakė Mindaugas Rupšys, „Mars Lietuva“ Korporacinių reikalų vadovas.

Benamių gyvūnų problemai suvaldyti reikėtų didesnio valdžios įstaigų įsitraukimo, nepaleikant to spręsti vien tik savivaldybėms, kurios yra atsakingos už bešeimininkius gyvūnus pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, teigė nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovė Loreta Stakauskaitė.

„Visuotinė gyvūnų sterilizacija, ženklinimas ir edukacija, ypač kaimiškose vietovėse – pagrindiniai šios problemos prevencijos žingsniai. O siekiamybė – spręsti benamių gyvūnų problemą ne tik tvarkantis su pasekmėmis, bet ir užkertant kelią jų atsiradimui. Kol tai bus tik nevyriausybinių organizacijų ir geros valios žmonių prioritetas, benamių keturkojų nesumažės“, – pažymėjo L. Stakauskaitė.

„Šeimininko trūksta ne tik patiems gyvūnams, tačiau ir nuosekliam šios problemos sprendimui. Turime daug įvairių institucijų, kurios šį bei tą daro, tačiau nėra vieno konkretaus lyderio, kuris būtų atsakingas už rezultatą. Neturime dengti kolektyvine atsakomybe, priešingai, privalome sutarti, kas neša vėliavą siekiant, kad beglobių gyvūnų Lietuvoje nebeliktų. Atėjo metas politikams, institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms galiausiai sutarti dėl prioritetų ir inicijuoti gyvūnų gerovės nacionalinį susitarimą“, – pabrėžė parlamentarė Ieva Pakarklytė.

Blogiausia padėtis, pagal „Mars“ tarptautinį tyrimą – Indonezijoje (76% benamių kačių ir šunų). Geriausiai tyrimo rezultatai Australijoje – tik 3% benamių kačių ir šunų.

„Mars“ gyvūnų benamystės vertinimas grįstas pirminiais ir antriniais tyrimais, kuriuos atliko „Euromonitor International“ (EMI) 2022-2023 metais, taip pat turimų naminių gyvūnų augintinių skaičiaus rodikliu, surinktu „Mars Consumer & Marketing Insights“ (CMI). Papildomi interviu buvo atlikti su vietos, įskaitant Lietuvą, ekspertų organizacijomis.