Patraukli sklypo kaina šalia miesto, netoliese esanti infrastruktūra – iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip racionalus pirkinys išsvajotam nuosavam namui. Tačiau Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ įspėja: pigesni sklypai gali slėpti aplinkybę, kurią dalis pirkėjų pastebi per vėlai – juos kerta magistralinis dujotiekis arba jie patenka į šio dujotiekio apsaugos zoną, vietovės klasės teritoriją, kur galioja statybų apribojimai ar net draudimai.
„Vis dar dažnai pasitaiko situacijų, kai žmonės susigundo sąlyginai maža sklypo kaina ir paskuba sudaryti sandorį, nesusirinkę visos informacijos apie pirkinį. Pradėję derinti projektus ar kreipęsi dėl sklypo paskirties keitimo, statybos leidimo naujieji savininkai sužino, kad statybos ribojamos arba visai draudžiamos dėl magistralinio dujotiekio, kertančio šią teritoriją po žeme. Tokios situacijos žmonėms labai skaudžios, ypač jeigu sklypas pirktas ilgai taupant ar namo statyboms jau paimta paskola“, – pasakoja „Amber Grid“ Teritorijų planavimo skyriaus vadovė Vilma Ladygienė.
Aukšto slėgio magistraliniai dujotiekiai, kuriais nepertraukiamai transportuojamos gamtinės dujos ir biometanas, kerta per du trečdalius visų Lietuvos savivaldybių ir apie 16 tūkstančių privačių žemės sklypų. Didžioji dalis šios infrastruktūros įrengta po žeme – apie 0,8 metro gylyje.
„Gamtinės dujos yra sprogi ir degi medžiaga, todėl aukšto slėgio dujotiekis yra potencialiai pavojingas įrenginys, o neatsargi antžeminė veikla gali jį paveikti ir padidinti incidentų riziką. Tam skiriame ypatingą dėmesį ir investicijas. Aplink dujotiekį nustatytos zonos su skirtingo griežtumo ribojimais – jeigu nedidelis sklypas patenka į griežtą apsaugos zoną, jokių pastatų statyba čia neleidžiama“, – kalba V. Ladygienė.
Dvi svarbios sąvokos: apsaugos zona ir vietovės klasės teritorija
Planuojant įsigyti sklypą svarbu žinoti, kad magistralinio dujotiekio aplinkoje nustatomos dviejų tipų teritorijos – apsaugos zona ir vietovės klasės teritorija, kurioms taikomi skirtingi reikalavimai.
Magistralinio dujotiekio apsaugos zona – tai teritorija po 25 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies ir teritorijos, kurioje yra magistralinių dujotiekių įrenginiai ir statiniai, aptvėrimai. Čia griežčiausiai reglamentuojamos veiklos, galioja daugiausiai draudimų bei ribojimų. Apsaugos zonoje draudžiama statyti pastatus, įrengti bei laikyti vagonėlius, kilnojamuosius namelius, kemperius, sandėliuoti medžiagas, vykdyti tam tikrus žemės kasimo darbus ar kurti atvirą ugnį. Dalis veiklų gali būti vykdomos, bet tik gavus „Amber Grid“ pritarimą.
Aplink aukšto slėgio magistralinį dujotiekį nustatytos vietovės klasės teritorijos apima platesnę zoną – po 200 metrų į abi puses nuo vamzdyno ašies. Tai 400 metrų pločio koridorius, kur vertinamos galimybės statyti pastatus, keisti žemės sklypų paskirtį, planuoti tankesnį užstatymą ar kitą veiklą.
Vietovės klasė iš esmės parodo, kokio intensyvumo veikla gali būti vykdoma. Magistraliniams dujotiekiams nustatomos keturios vietovės klasės – nuo pirmos iki ketvirtos. Kuo aukštesnė vietovės klasė, tuo daugiau joje veiklos galimybių. Pavyzdžiui, pirmos vietovės klasės teritorijose taikomi griežčiausi reikalavimai – ribojamas pastatų tankumas ir žmonių susibūrimo vietos. Tai reiškia, kad net jeigu sklypas nepatenka į pačią apsaugos zoną, gyvenamojo namo statyba gali būti negalima. Tuo tarpu ketvirtos vietovės klasės teritorijoje beveik netaikoma statybų ir plėtros apribojimų.
„Amber Grid“ interneto svetainės skiltyje žemės savininkams pateikiama išsami informacija apie magistralinių dujotiekių apsaugos zonas ir vietovės klasių teritorijas bei jose draudžiamą ir leidžiamą veiklą.
Kodėl vienur galima statyti, o kitur – ne
Anot V. Ladygienės sklypų pirkėjai su problemomis dažnai susiduria šalia miestų esančiose teritorijose, sodų bendrijose, kur istoriškai susiformavo tankesnis užstatymas, o magistralinis dujotiekis buvo nutiestas dar prieš kelis dešimtmečius.
„Žmogui gali atrodyti, kad jeigu kaimynystėje stovi namai, jo sklype taip pat bus galima statyti. Tačiau veiklos ribojimai aplink magistralinį dujotiekį vertinami pagal konkrečią vietą ir konkrečias dujotiekio technines savybes toje vietoje“, – paaiškina „Amber Grid“ atstovė.
Magistraliniai dujotiekiai Lietuvoje buvo tiesti skirtingais laikotarpiais, skirtingose teritorijose ir pagal skirtingas technines sąlygas. Dalis jų eksploatuojama jau kelis dešimtmečius, kai kuriose vietose dujotiekiai rekonstruoti – įrengti vamzdžiai storesnėmis sienelėmis, technologiškai atsparūs intensyviai antžeminei veiklai. Vietovės klasė nustatoma įvertinus tiek teritorijos užstatymo tankumą, tiek paties vamzdyno techninius parametrus.
Žemėlapiai ir konsultacijos
„Magistralinis dujotiekis yra potencialiai pavojingas energetikos infrastruktūros objektas, todėl ribojimai aplink jį taikomi ne formaliai, bet siekiant apsaugoti žmones, jų turtą ir pačią infrastruktūrą. Kiekvieną prašymą vykdyti statybas ar kokią nors veiklą greta magistralinio dujotiekio vertiname individualiai ir suteikiame leidimus arba ne atsižvelgdami į teisės aktų reikalavimus ir saugumą“, – V. Ladygienė.
Pamatyti, kur yra nutiesti magistralinio dujotiekio vamzdynai bei teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ribos, galima geoinformacinės aplinkos žemėlapyje REGIA. Duomenys jame nuolat pildomi ir atnaujinami.
„Svarbiausias patarimas būsimiems žemės sklypų pirkėjams – nesiremti vien tuo, kad aplink jau stovi namai ar kiti statiniai, o informaciją pasitikrinti dar prieš sudarant sandorį. Šiandien gyventojams tai padaryti daug paprasčiau – specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo ribos matomos viešuose registruose, o REGIA platformoje galima pasitikrinti, ar teritoriją kerta magistralinis dujotiekis ar kita inžinerinė infrastruktūra. Vis dėlto, vien žemėlapio nepakanka – kilus klausimų dėl galimų ribojimų, visada verta papildomai pasikonsultuoti su „Amber Grid“ specialistais“, – teigia V. Ladygienė.
AB „Amber Grid“ yra Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius, priklausantis EPSO-G įmonių grupei. Bendrovė eksploatuoja 2 288 km ilgio aukšto slėgio dujotiekių tinklą visoje Lietuvoje. Ji taip pat valdo daugiau nei 60 dujų skirstymo ir apskaitos stočių bei dvi dujų kompresorių stotis.
AB „Amber Grid“ sistema yra sujungta su keturių kitų šalių dujų perdavimo sistemomis ir Klaipėdos SGD terminalu. „Amber Grid“ akcijos yra įtrauktos į NASDAQ Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos antrinį sąrašą. Pagrindinis Bendrovės akcininkas yra EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.
