Esame įpratę prie puikios kokybės lietuviškų maisto produktų, kuriuos vis daugiau žmonių įtraukia į savo kasdienės mitybos racioną. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė siūlo rinktis savo šalies gamintojų maistą: mūsų organizmas geriau pasisavina artimo klimato sąlygomis užaugintus produktus. Jie maistingesni, nes iki parduotuvių lentynų bei mūsų namų stalų keliauja trumpiau. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva teigia, kad lokalių maisto produktų pasirinkimas turi reikšmės ne tik ekonomikos augimo skatinimui, bet ir gamtosaugai bei tvariam gyvenimo būdui.
Lietuviškas maistas – palankesnis sveikatai
Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, lokalūs produktai yra šviežesni, mažiau apdoroti kokybę išsaugančiomis papildomomis medžiagomis. Dėl šios priežasties renkantis savo lėkštės turinį, reikėtų pirmenybę teikti vietoje užaugintiems produktams. Anot E. Gavelienės, vitaminai yra mažiau atsparūs aplinkos poveikiui ir būtent vietinėje produkcijoje, kurioje yra naudojama mažiau galiojimą prailginančių medžiagų, jie yra geriau išsaugomi.
„Sveikatai palankaus maitinimosi tikslas yra rinktis tokį maisto racioną, kuris būtų pats maistingiausias, turtingiausias vitaminais, mineralinėmis bei naudingomis fitocheminėmis medžiagomis. Todėl rekomenduojama rinktis kuo artimesnėje, iki 500 km spindulio teritorijoje, užaugintą produkciją“, – sako dr. Edita Gavelienė.
Gydytoja dietologė įsitikinusi, kad jei žmogus yra sveikas, nereikėtų vaikytis madų ir visiškai atsisakyti mėsos, pieno ar duonos produktų. Pasak jos, su pora stiklinių lietuviško pieno arba kefyro per dieną gaunama reikalinga kalcio norma: „Ypač naudingi rauginti pieno produktai, kuriuose gausu biologiškai aktyvių, naudingų žarnynui medžiagų. Be to, dėl angliavandenių baimės neverta atsisakyti ir lietuviškos duonos, tik ją geriau rinktis keptą iš viso grūdo miltų, praturtintą skaidulomis ar sėklomis, taip pat atkreipti dėmesį į riebalų, druskos, cukraus kiekį. Saikas praverčia ir renkantis lietuvišką mėsą: ją patartina pirkti liesesnę bei valgyti 2-3 kartus per savaitę.“
Pirkėjai vertina skonį ir kokybę
Apibendrindama pirkėjų įpročius „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva teigia, kad nepriklausomai nuo to, jog importuojamų pieno produktų pasiūla didėja, susidomėjimas lietuviška produkciją išlieka – pirkėjai vertina jų skonį ir kokybę: „Lietuviškų pieno produktų asortimentas yra tikrai gausus – jis sudaro apie 90 procentų visos bazinių pieno produktų kategorijos, tad kiekvienas gali atrasti savo mėgstamiausių produktų. Pastebime, jog pirkėjai pasitiki gerai žinomų Lietuvos įmonių, tokių kaip „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio pienas“, „Žemaitijos pienas“, „Vilkyškių pieninė“ ir kitų gamintojų produkcija.“
Vištiena taip pat išlieka viena mėgstamiausių pirkėjų mėsos rūšių, o atvėsinta vištiena „Rimi“ prekybos centruose yra net 98% procentais lietuviška:„Mūsų šalyje užtikrinamos geros vištų laikymo sąlygos, skiriama itin daug dėmesio mėsos kokybei. Kadangi kai kuriuose ūkiuose vištų auginama, palyginti, mažiau, jų gyvenimo kokybė yra geresnė, be streso, o tai turi reikšmės ir mėsos kokybei. Be to, vietinių gamintojų produkcija parduotuvių lentynas pasiekia per trumpiausią laiką, tad ji yra šviežiausia, patyrusi mažiau aplinkos sąlygų pokyčių. Pavyzdžiui, kai kuriuose paukštynuose broileriai pradedami ruošti 2 val. nakties, kad išaušus dienai šviežia paukštiena atsidurtų parduotuvių lentynose“, – paaiškina O. Suchočeva.
Ekspertė teigia, kad atsižvelgiant į sveikatai palankesnius sprendimus, galima rinktis be antibiotikų užaugintą vištieną. Komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad pirkėjai itin vertina įvairų lietuvišką mėsos asortimentą: „Vasarą, atėjus grilio sezonui, išauga fasuotos ir marinuotos mėsos paklausa, kuri šį sezoną bus net 90 proc. lietuviška. Atsižvelgėme į pirkėjų įpročius ir pageidavimus – vis daugiau žmonių ieško kokybiškos ir sveikatai palankios mėsos, tad savo asortimentą papildėme ir lietuviška ėriena, kurią tiekia vietos ūkininkas – jos jau galima nusipirkti didžiausiuose prekybos centruose.“
Duona be konservantų
Beveik 100 procentų supakuotų duonos gaminių „Rimi“ prekybos centrų lentynose – taip pat lietuviški. Įmonės kepyklose kepama duona taip pat beveik vien iš Lietuvos gamintojų tiekiamų miltų, kaip ir pirkėjų itin pamėgtas Rimi „Mano dienai“ konditerijos asortimentas, kurio didelė produkcijos dalis pagaminama vietoje.
„Lietuviškos duonos gaminiai – gardūs ir kokybiški, juose mažiau konservantų, nes naudojamos natūralesnės žaliavos, trumpesnis ir jų galiojimo laikas. O norint lengvai ir greitai išsirinkti sveikatai palankią lietuvišką duoną, reikia ant pakuotės paieškoti „Rakto skylutės“ ženklo“, – pataria O. Suchočeva.
Lokalių maisto produktų privalumai
Komercijos operacijų vadovė pažymi ne tik lokalių maisto produktų privalumus sveikatai, bet ir ekonominę naudą: „Lokalumas jau daugelį metų yra mūsų bendrovės strategijos dalis, todėl drąsiai įsileidžiame į savo parduotuves mažus ir didelius vietinius gamintojus, suteikiame jiems daug vietos parduotuvėse ir duodame daugiau laiko jų produktams rasti savo pirkėjus. Kai kurie vietiniai produktai pirmą kartą didžiųjų prekybos centrų lentynose pasirodė būtent „Rimi“, o dabar jų galima rasti jau visose šalies parduotuvėse. Mūsų parduotuvės yra tarytum inkubatorius, padedantis unikaliems vietiniams produktams augti. Didžiuojamės „Rimi“ esančia krautuvėle „VIKIS“, kur rasite mažų vietinių ūkininkų pagamintas prekes.
Lokalių produktų pirkimas skatina ir ekonomiką: parama vietiniam verslui didina bendruomenės gerovę ir darbo vietų skaičių. Daug kas apie tai nesusimasto, tačiau lokali produkcija prisideda ir prie sėkmingos žemės ūkio plėtros. Vietinio medaus pirkimas yra ypač galingas būdas palaikyti bičių populiaciją. O tai yra labai svarbu, nes maždaug trečdalis mūsų valgomo maisto priklauso nuo bičių apdulkinimo“ – paaiškina komercijos operacijų vadovė.
Gyventojams vis labiau atsigręžiant į tvarumą, gamtos išteklių tausojimą, didelę reikšmę turi ir tiekimo grandinės, partnerių paliekamas taršos pėdsakas.
„Rinkdamiesi lokalius produktus, mes rūpinamės ir savo aplinka: juk produktai trumpiau keliauja nuo ūkio iki mūsų stalo, mažėja išlaidos transportui ir oro tarša. Tokiai produkcijai reikia mažiau pakavimo medžiagų, nei ilgai pakuotėse transportuojamiems ir laikomiems importiniams produktams, taigi, sunaudojama mažiau pakuočių. Be to, tai skatina ir vietos ūkininkus dirbti tvariai, nes jie jaučia atsakomybę prieš savo bendruomenės žmones ir stengiasi jiems tiekti kuo tvariau užaugintą produkciją“, – teigia O. Suchočeva.
