Senkant per vasarą sukauptoms vitaminų atsargoms, gynybinė organizmo sistema, užkertanti kelią įvairioms infekcijoms ir virusams, taip pat ima slopti, o susirgus – darosi vis sunkiau išsigydyti. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad stebuklingų vaistų nėra ir nuo peršalimo ligų komplikacijų apsaugoti padės budrumas. Vienas iš dažniausių ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos sudėtinių dalių yra sloga.
Pirmosiomis slogos dienomis dauguma griebiasi įvairių vaistinių preparatų, norėdami „užbėgti slogai už akių“ ir nesusirgti, antrą ir trečią sirgimo dieną jau ieškomos priemonės prastai savijautai pagerinti, o jei nemalonūs simptomai užsitęsia ilgiau nei savaitę, pradedama nerimauti, ar sloga nesikomplikavo ir ar ne laikas kreiptis pas gydytoją, sako vienos Lietuvoje veikiančios vaistinės vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
„Žiemą beveik nuolat esame priversti su savimi turėti nosinaites. Jeigu nepasirenkame tinkamų gydymosi metodų, slogą sukėlusiam virusui susilpninus imuninę sistemą atsiranda palankios sąlygos užsikrėsti bakterinėmis ligomis ir paprasta sloga komplikuojasi į tokias ligas kaip sinusitas, ausies uždegimas ar bronchitas, kurių gydymui jau tenka pasitelkti antibiotikus“, – sako vaistininkė K. Šnirpūnienė.
Kaip atpažinti slogos virusą?
Vaistininkė aiškina, kad slogą sukeliančių virusų yra daug įvairių rūšių, todėl persirgus sloga imunitetas nesusiformuoja, vakcinos sukurti neįmanoma, o stebuklingas vaistas nuo slogos viruso neegzistuoja.
„Labai dažnai žmogus puikiai jaučia, kada prasideda sloga – pradeda skaudėti gerklę, kemšasi nosis, pradeda skaudėti galvą, jaučiamas bendras silpnumas, gali pradėti kilti temperatūra. Antrą, trečią sirgimo dieną visi šie simptomai dar labiau sustiprėja, nosis ne tik užsikimšusi, bet ir intensyviai bėga – organizmas, gamindamas sekretą, stengiasi išplauti iš nosies ertmių virusus. Dėl gleivių nutekėjimo nosiarykle atsiranda sausas kutenantis kosulys, ašaroja akys, gali pradėti skaudėti ausys“, – aiškina vaistininkė.
Jos teigimu, sloga paprastai turėtų užtrukti 7 dienas, o mažiems vaikams dėl siaurų viršutinių kvėpavimo takų liga gali užsitęsti ir iki 2 savaičių.
Užsitęsusi sloga: komplikacijos ar alergija?
Jei sloga per šį laikotarpį nepraeina, bendra savijauta prastėja, laikosi net ir nedidelė temperatūra, skauda galvą, kankina žalsvos tirštos išskyros iš nosies ar stiprus nosies užgulimas, intensyvus, gilus kosulys, vaistininkės teigimu, reiktų kreiptis į gydytoją ir įsitikinti, ar tai nėra slogos sukeltos komplikacijos.
„Kraujo tyrimas gali parodyti, ar sloga yra alerginio pobūdžio, o įvairūs alergenų nustatymo testai padėtų išsiaiškinti alergijos sukėlėją ir kiek įmanoma jo labiau vengti. Žmonės neretai teiraujasi, ar kas kartą prasidėjus žiemai atsirandanti sloga nėra alergija šalčiui. Tačiau šiai alergijos rūšiai būdinga ne sloga, o odos bėrimai. Alerginės slogos simptomai yra šalinami geriamais priešalerginiais vaistais, taip pat specialiais priešalerginiais ar priešuždegiminiais vaistais į nosį“, – sako K. Šnirpūnienė.
Sirgdami sloga, daugumai išsigelbėjimu taip pat tampa cheminiai lašiukai ar purškalai į nosį. Tačiau vaistininkė atkreipia dėmesį, kad naudojant juos ilgiau nei savaitę, pradeda vystytis medikamentinė, ilgai užsitęsusi sloga, kai nosis yra užburkusi nuolatos, o slogos gydymas tampa sudėtingu procesu.
Lengviausias būdas „išplauti“ virusus
Nosies plovimas jūros vandeniu, šiltos liepų žiedų, aviečių lapų, šalavijo, vaistinių ramunių, šeivamedžių žiedų arbatos, inhaliacijos su sūriu vandeniu, eukaliptų, arbatmedžio, pušų, kėnių eteriniais aliejams, kojų mirkymas karštame, sūriame vandenyje, šildantys tepalai ir eteriniai aliejai, islandinės kerpenos, sviržolės ar čiobrelių vaistažoliniai sirupai – padeda „išplauti“ virusus, sumažinti nosies paburkimą, atsikosėti.
„Susirgus sloga, svarbiausia, pailsėti, išsimiegoti. Tai padėtų greičiau pasveikti ar net visai nesusirgti, nes visos organizmo jėgos būtų skirtos vien tik puolantiems virusams įveikti“, – pabrėžia vaistininkė.
Vaistinių tinklo vaistininkės K. Šnirpūnienės teigimu paprastos slogos gydymui vartojami vietinio veikimo vaistai ir arbatos neturi tarpusavio sąveikos su kitais vaistais. Tačiau, jei slogos simptomams malšinti yra vartojami sudėtiniai cheminiai vaistai, tokia sąveika galima. Ypač reiktų būti atsargiems pacientams, kurie serga hipertenzija, diabetu, skydliaukės ligomis.
Jei kasdien vartojate bent keletą skirtingų vaistų, rekomenduojama apie tai informuoti vaistininką ir bet kurioje šalies vaistinėje nemokamai pasitikrinti ar nėra žalingos sveikatai vaistų tarpusavio sąveikos.
