Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, pernai šalies finansų ir kredito įstaigų klientai, užkibę ant romantinio sukčiavimo kabliuko, neteko 0,6 mln. eurų – pagal žalos mastą apgavikai-romantikai jau aplenkė vadinamuosius telefoninius sukčius. Aukų dažnai ieškoma socialiniuose tinkluose, pažinčių programėlėse. Specialistai pataria būti budriems, o susidūrus su sukčiavimu – netylėti.
„Tinder Swindler“ (angl. „Tinderio sukčius“) – turbūt labiausiai pastaruoju metu visuomenę sudominęs „Netflix“ platformos dokumentinis filmas, kuriame demaskuojami romantinio sukčiavimo pavojai. „Tinder Swindler“ herojus pasinaudoja socialiniuose tinkluose atvirai pateikiama informacija apie potencialių aukų buvimo vietą ar įprastus judėjimo maršrutus, pomėgius, jausmus, lūkesčius – tai puiki medžiaga pasirinkto taikinio „bylai“.
Problema aktuali ir Lietuvoje. LBA duomenimis, romantinio sukčiavimo nuostoliai šalyje pernai išaugo 44 proc., tai – vienas sparčiausiai populiarėjančių sukčiavimo būdų. Pagal žalos mastą romantiniai sukčiai jau aplenkė telefoninius sukčius. Situaciją sunkina tai, kad nusikaltėliai neretai veikia iš užsienio – dėl to sumažėja galimybių susigrąžinti prarastas lėšas, o aukos neiškart supranta patekusios į pinkles arba gėdijasi savo patirtimi pasidalinti su artimaisiais ir specialistais.
„Tai kelia didelį nerimą, ypač dėl nusikaltimų specifikos – dažnai romantinių sukčių aukos nesileidžia į kalbas su banku, užfiksavusiu įtartiną pinigų judėjimą. Pastebėję besikartojančias klientui nebūdingas finansines operacijas, banko prevencijos specialistai atkreipia į jas dėmesį, bet klientai nebūtinai pasirengę išsiaiškinti tiesą ir sustabdyti mokėjimus. Vis dėlto, norint demaskuoti nusikaltėlį, bendradarbiavimas yra būtinas“, – pažymėjo LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Scenarijuose – karininkai, krepšininkai ir gražuolės iš užsienio
Socialiniai tinklai yra puiki platforma bendravimui, tačiau tą puikiai supranta ir piktavaliai. Sukčiai virtualiomis manipuliacijomis įgyja pasirinktos aukos pasitikėjimą, neretai įkalba dalintis intymia informacija ir galiausiai priartėja prie kontakto, kuomet paprašoma paskolinti pinigų. Tokių pavyzdžių apstu ir Lietuvoje.
Vienas iš sukčių iš užsienio Lietuvoje naudotų scenarijų – apsimesti JAV karininku, baigiančiu tarnauti specialiojoje misijoje Azijoje ar Afrikoje ir neva tuoj turintį grįžti iš tarnybos. Vaizdo pokalbiai su juo dažniausiai esą neįmanomi dėl „saugumo reikalavimų“, o susirašinėjimai gana greitai virsta romantinio pobūdžio bendravimu. Netrukus naujajam draugui esą prireikia pagalbos tvarkant muito mokesčius už daiktų, svarbių dokumentų ar dovanų siuntimą. Liūdniausia, kad apgavikų aukos kartais tokio bendravimo metu ne tik išleidžia visas santaupas, bet ir skolinasi pinigus, užstato turimą turtą.
Lietuvos žiniasklaidoje prieš dvejus metus buvo plačiai aprašytas atvejis, kai teisėsaugos dėmesio sulaukė vaikinas, apsimetęs žinomu šalies krepšininku ir išviliojęs tūkstančius iš maždaug dešimties merginų. Apgaulės išaiškėjo vienos iš aukų bičiulei paviešinus istoriją socialiniuose tinkluose – tuomet atsiliepė ir daugiau nukentėjusiųjų.
Sukčiautojas, aukų ieškojęs ir internetu, pasitelkė įvairius būdus, kad kuo įtikimiau suvaidintų kitą asmenį: nuo svetimo vardo ir žinomo krepšinio klubo atributikos naudojimo iki apsimestinės sportininko dienotvarkės bei vaizdo įrašų iš treniruočių. Ne ką mažiau kūrybingais metodais jis viliodavo pinigus – meluodavo, neva dėl jo agento klaidos laikinai užblokuota banko kortelė, kvietė susikurti paskyrą automobilių nuomos programėlėje dėl vykstančios jo sporto klubo remiamos loterijos ir t. t.
Prieš trejetą metų šalyje užfiksuotas dar vienas romantinio sukčiavimo scenarijus – tuomet vaikinas, norėdamas prasimanyti pinigų, internete kūrė netikras merginų anketas su gražiomis nuotraukomis ir šitaip mezgė pažintis su vyrais. Pabendravus, neva užsienyje gyvenanti „gražuolė“ pasidalindavo turinti bėdų – pavyzdžiui, esą Lietuvoje sunkiai serga mama, o perduoti jai pinigų nėra galimybės. Iš aukų šitaip išvilioti asmeniniai prisijungimo prie e. bankininkystės duomenys, o su jais – ir lėšos sąskaitose.
Primename 5 saugumo patarimus, aktualius bendraujant internete:
- Nepasiduokite emocijoms. Su naujuoju susirašinėjimo draugu ar drauge bendraujate porą savaičių, tačiau jau sulaukiate liepsningų prisipažinimų įsimylėjus? Nesileiskite užvaldomi iliuzijų ir pasistenkite galvoti blaiviai. Saugumas – pirmiausia.
- Fiksuokite ženklus. Rašybos klaidos, anketa, kurios duomenys neatitinka to, ką pasakoja naujasis pažįstamas ar pažįstama, į nuoseklią istoriją nesugulančios istorijos apie savo gyvenimą, vis „nulūžtanti“ vaizdo kamera, neleidžianti pasikalbėti realiu metu… Neieškokite pateisinimų, kai melas bado akis. Būkite atidūs, bendraudami užsienio kalba.
- Asmeniniai duomenys – tik jūsų. Saugokitės prašymų pervesti pinigų, neteikite savo mokėjimo kortelių, interneto bankininkystės duomenų, asmens dokumentų kopijų.
- Nedarykite pavedimų kito asmens vardu. Iš pažiūros nekaltas veiksmas gali paversti jus pinigų plovimo schemos dalimi, o pinigų plovimas yra nusikaltimas. Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
- Supratę, jog tapote auka, nutraukite bendravimą, tačiau, jeigu įmanoma, išsaugokite visą komunikaciją. Kreipkitės į teisėsaugą, o jeigu pateikėte ir savo banko sąskaitos duomenis – susisiekite su savo banku.
Daugiau informacijos – LBA interneto svetainėje: https://www.lba.lt/lt/banku-klientams/cyberscams-kaip-isvengti-sukciavimo-internete
Valerija Kiguolienė
LBA komunikacijos vadovė
