Žiedinėse sankryžose vairuotojai visuomet turi būti atidesni ir labiau susikoncentravę, nes čia nelaimingų įvykių pasitaiko daugiau nei kitur. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad Vilniuje yra tokių žiedinių sankryžų, kuriose per metus nelaimių nutinka net kelios dešimtys. Draudikai suskaičiavo, kurios sostinės žiedinės sankryžos avaringiausios ir ką svarbu žinoti kiekvienam vairuotojui.
Dvi avaringiausios žiedinės sankryžos sostinėje
Įrengtos žiedinės sankryžos yra itin saugios ir turi kur kas mažiau konfliktinių taškų nei įprastos keturšalės sankryžos. Nepaisant to, draudikai pastebi, kad žiedinėse sankryžose vis tiek įvyksta nesusipratimų ir kelių eismo įvykių.
„Svarbiausia yra atidžiai stebėti kelių ženklus ir horizontalųjį ženklinimą, laikytis Kelių eismo taisyklių. Tada nuostolių neturėtų būti. Visgi matome, kad praėjusiais metais žiedinėse sankryžose Vilniuje įvyko virš 200 eismo įvykių, kurių nuostoliams atlyginti išmokėjome daugiau nei 250 tūkst. eurų“, – pastebi Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.
Anot jo, maksimali išmokėta suma buvo virš 9 tūkst. eurų, o vidutinė išmoka siekė 1,2 tūkst. eurų.
„Nors žiedinės sankryžos yra saugesnės, tačiau vairuotojams vis dar kelia nemažai nemalonumų bei iššūkių. Fiksavome, kad pati avaringiausia Vilniaus miesto žiedinė sankryža pernai buvo Savanorių pr. – Laisvės pr. – Geležinio Vilko g. esanti žiedinė sankryža. Taip pat kelios dešimtys eismo įvykių buvo ir T. Narbuto g. – Konstitucijos pr. – Geležinio Vilko g. esančioje žiedinėse sankryžoje“, – sako Giedrius Petrikas.
Vairuotojai nestebi kelio ženklų, siaučia ir kelių sukčiai
Nuostoliai žiedinėje sankryžoje gali būti patirti, dar net neįvažiavus į ją. Labai svarbu stebėti kelio ženklus iš anksto, dar prieš įvažiuojant į žiedinę sankryžą pasirinkti tinkamą eismo juostą ir numatyti reikalingą išvažiavimą iš žiedo. Ekspertas sako, jog, turint galvoje ir tai, kad žiedinė sankryža dažnai sukelia stresą mažiau patyrusiems ar nežinantiems vietovės vairuotojams, patartina stebėti kitus eismo dalyvius, važiuojančius žiedu, įvertinti jų galimus veiksmus, taip prevenciškai sumažinant įvykio tikimybę, net jei jūs avarijos metu ir būtumėte nekaltas.
„Pavyzdžiui, būna situacijų, kai vairuotojas, ruošdamasis įvažiuoti į žiedą, sustoja ar pristabdo automobilį, nors žiedas yra laisvas ir į jį yra saugu įvažiuoti. Paskui važiuojanti kita transporto priemonė labiau stebi eismą pačiame žiede ir, kadangi nėra automobilių, ruošiasi įvažiuoti be sustojimo. Todėl nepastebi, kad priešais važiuojantis automobilis sustojęs bei įsirėžia į jo galą. Todėl labai svarbu atidžiai įvertinti aplinką ir stebėti kas vyksta ne tik pačioje sankryžoje, bet ir aplink ją“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Kaip pastebi draudimo ekspertas, žiedinės sankryžos dažnai tampa ir kelių sukčių, siekiančių pasipelnyti, veikimo vieta.
„Gudrautojai, dirbtinai sukeliantys eismo įvykius, žiedinėse sankryžose naudojasi vairuotojais, turinčiais mažiau patirties, dideliu automobilių srautu. Analizuodami dirbtinai sukeltų eismo įvykių atvejus matome, kad sukčiai dažnai duoda pirmumo teisę kitam vairuotojui, nors ja turėtų pasinaudoti patys – trumpai stabteli, praleidžia vairuotoją ir tada specialiai sukelia avariją. Todėl svarbiausia taisyklė – visuomet stebėti kelių ženklinimą ir jo laikytis.
Ypač mažesniu žiedu vairuotojai kartais, nesužiūrėję kelio ženklų, važiuoja kaip nereguliuojama kelių sankirta, laikantis dešinės rankos taisyklės. Tačiau dažniausiai pirmenybė suteikiama žiedu važiuojančiai transporto priemonei. Kita vertus, yra ir tokių žiedinių sankryžų, kur pirmenybę turi įvažiuojanti į žiedą transporto priemonė. Taigi ženklinimo stebėjimas yra svarbiausia prevencinė priemonė nuo nelaimių“, – pastebi „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Giedrius Petrikas sako, kad eismo įvykiai žiedinėse sankryžose nutinka ir todėl, kad vairuotojai laiku nerodo posūkių, nesilaiko savo eismo juostų.
„Esminė taisyklė, kad posūkius reikia rodyti išvažiuojant iš žiedo, o ne įvažiuojant į jį. Taip pat posūkius būtina rodyti persirikiuojant į kitą eismo juostą žiedinėse sankryžoje. Nemažai vairuotojų susipainioja ir nespėję sužiūrėti tinkamų eismo juostų artėdami prie žiedinės sankryžos, o įvažiavus į žiedą ir supratus, kad yra netinkamoje juostoje – staigiai manevruoja, taip sukeldami avarines situacijas“, – sako G. Petrikas.
Anot jo, vairuotojams laiko prireikia ir kai įvyksta eismo tvarkos pakeitimai žiedinėse sankryžose. Modernesnės žiedinės sankryžos yra ir saugesnės, ir aiškiau ženklinamos, jose nebegalima keisti eismo juostų, todėl mažiau tikimybės ir pasipelnyti kelių sukčiams tuo atveju, jei eismas naujojoje žiedinėje sankryžoje tinkamai sureguliuotas kelią prižiūrinčios institucijos. Vis dėlto, yra tokių naujų žiedų, kur eismo įvykiai įvyksta dėl netinkamo eismo sureguliavimo.
Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė
AB „Lietuvos draudimas“ Komunikacijos vadovė
